žnybterėti

žnýbterėti, -ėja (-ia Rtr, NdŽ), -ėjo; M, L, ŠT414 1. žr. žnybtelėti: Jau par senas, ale nors žnýbterėt rodu Slm. 2. intr. įgelti: Kad bitė ne iš širdies žnýbterėja, tai ir nieko netinsta, ir ne taip skauda Vdn.